sušniukti

1 sušniùkti intr. 1. NdŽ, Grv, Plš, Ml, Str supūti, sutrešti: Jų pirkia visai sušniukus, tik ką stovi Vlk. Šitiek prikirsto medžio sušniùko! Dkšt. Tokiu oru viskas galia sušniùkt an lauko Vvs. Mūsų visos bulbos duobėj sušniùko Dglš. Grybas in daikto stovi, kolei sušniuñka Švnč. 2. sukristi, susmukti, susileisti: Žiūrėk – jau visos malkos pečiuj sušniùko Vrn. Žuvys, per ilgai virdamos, suvis sušniùko (sutižo), nė vienos čielos nėr Ign. Miško pašlaitėmis žaliavo net sušniukusi (išgulusi) didelė žolė rš. 3. nusilpti, suglebti, sukiužti: Da būt, kad ne klapatai, i nesušniùkęs šite Dglš. Anas sušniùkęs su sveikata Rš. Sẽniai sušniùkę, nėr kam aria Švnč. Merga visa išlėpus, sušniùkus kai paberžis Tvr. Sušniùkęs kap lepšys Nč. 4. Prng, Švnč sudribti, sukniubti netekus jėgų, apgeibti, nuleipti: Vedė jį namo, tai ir sušniùko kely Tvr. Vargšė moteris parvirto, sušniuko ant plento prispausdama kūdikį rš. | prk.: Kap papasakojau, visi sušniùko juokais (labai smarkiai juokėsi) Tvr. \ šniukti; apšniukti; sušniukti